Skatinant stebėtojus skirti daugiau dėmesio paukščių paieškoms naujose vietose, taip pat siekiant, kad stebėtų rūšių sąrašai geriau atspindėtų įdėtas pastangas, stebėjimai skirstomi į tipus „paties rasta“ ir „rasta žinomoje vietoje“. Atskirai išskiriami ir paukščiai, sugauti žiedavimui. Metų ir gyvenimo sąrašų TOP10 lentelėse bendrai sumuojami visų trijų tipų stebėjimai, o visų dalyvių suvestinėje yra filtras, leidžiantis palyginti dalyvių sąrašus pagal atskirą stebėjimo tipą.

Stebėjimai priskiriami tipams vadovaujantis žemiau išvardintomis taisyklėmis. Svarbu pažymėti, kad taisyklės gali neapimti visų įmanomų atvejų, todėl turėtų būti taikomos lanksčiai.

• Žiedavimui sugauti paukščiai visada priskiriami „sugauta žiedavimo tikslais“ tipui.  

• Stebėjimas priskiriamas „paties rasta“ tipui, jei stebėtojas iš anksto nežino, kad konkretus paukštis laikosi konkrečioje vietoje. Įprastų rūšių stebėjimai šiam tipui gali būti priskiriami ir neatsižvelgiant į aplinkybes.

• Jei keli stebėtojai rūšį aptinka kartu, visi gali ją žymėti kaip paties rastą.

• Jei stebėtojas paukštį aptinka iš anksto tiksliai ar bent apytiksliai žinomoje vietoje, stebėjimas priskiriamas „rasta žinomoje vietoje“ tipui.

Pavyzdys: Vilniuje, Žvėryne, laikosi Kramerio papūga. Stebėtojas A, išsiaiškinęs, kur tiksliai matytas paukštis, jį randą ir įveda kaip rastą žinomoje vietoje. Stebėtojas B nesidomėjo, kurioje tiksliai Žvėryno vietoje laikosi papūga, bet apie jos stebėjimą žino ir aptinka paukštį vaikščiodamas Neries pakrante – toks stebėjimas irgi priskiriamas „rasta žinomoje vietoje“ tipui. Stebėtojas C taip pat pamato papūgą, bet jau Senamiestyje, todėl gali žymėti kaip paties rastą.

• Jei stebėtojas aptinka anksčiau kito stebėtojo rastą paukštį, bet apie šį ankstesnį stebėjimą nežino, gali būti žymimas tipas „paties rasta“.

Pavyzdys: stebėtojas A vakare nuleistame tvenkinyje aptinka plokščiasnapį bėgiką ir tik vėliau sužino, kad tos pačios dienos rytą paukštį jau matė stebėtojas B. Šiuo atveju abu stebėtojai rūšį gali žymėti kaip paties rastą. 

• Rūšis gali būti žymima kaip paties rasta, jei vieta yra iš anksto žinoma, bet aptinkamas akivaizdžiai naujas individas. Tačiau tai neturėtų būti taikoma žemesniame punkte aprašytu atveju.

Pavyzdys: stebėtojas A apžiūrinėja žąsų būrį, ieškodamas stebėtojo B toje vietoje neseniai matytos suaugusios mažosios žąsies. Jos neranda, bet aptinka jauną mažąją žąsį. Rūšis žymima kaip stebėtojo A paties surasta. Arba stebėtojas A randa jau ne vieną, o dvi suaugusias mažąsias žąsis – tokiu atveju irgi žymima kaip paties surasta. Jei stebėtojas A randa vieną suaugusią mažąją žąsį, rūšis žymima kaip rasta žinomoje vietoje.

• Žinomose perėjimo vietose stebimos labai lokalaus paplitimo rūšys turėtų būti priskiriamos „rasta žinomoje vietoje“ tipui, net jei stebimi paukščiai nėra tie patys, kaip ankstesnį perėjimo sezoną. Pavyzdžiai: bitininkai žinomoje kolonijoje, žalvarniai kirtime, kuriame peri ne pirmus metus, sodinės startos daug metų aptinkamos toje pačioje medžių alėjoje. Jei aptinkama nauja perėjimo vieta, rūšis žymima kaip paties rasta. 

• Jei paukštis kelerius metus iš eilės į tą pačią vietą atskrenda tik žiemoti ar apsistoja migracijos metu, kiekvieną sezoną pirmas jį aptikęs stebėtojas gali žymėti rūšį kaip paties rastą.

Pavyzdys: stebėtojas A Kaune, Nemune, aptinka žiemojantį didįjį poliarinį kirą ir žymi jį kaip paties rastą. Stebėtojas B paukštį randa pagal stebėtojo A nuorodas ir žymi kaip rastą žinomoje vietoje. Pavasarį kiras išskrenda, bet kitą žiemą sugrįžta ir šįkart jį pirmas aptinka stebėtojas B, todėl gali žymėti kaip paties rastą.

• Jei pirmasis paukštį aptikęs stebėtojas jo neidentifikuoja ar identifikuoja klaidingai, o vėliau rūšį teisingai nustato kitas stebėtojas, paukštį aptikęs pirmojo nurodytoje vietoje, rūšį kaip paties rastą žymėti gali abu stebėtojai.

Pavyzdys: stebėtojas A pamario krūmyne aptinka pečialindą, kurią identifikuoja kaip geltonbruvę. Gavęs žinią stebėtojas B atvyksta į vietą, taip pat pamato pečialindą ir ketina ją įvesti kaip geltonbruvę. Tačiau netrukus paukščio pamatyti atvažiuoja ir labiau patyręs stebėtojas C, kuris išsiaiškina, kad pečialinda iš tiesų yra sajaninė. Sajaninę pečialindą kaip paties rastą žymi stebėtojai A ir C, o stebėtojas B rūšį žymi kaip rastą žinomoje vietoje.

• Paukščių stebėjimo turų ir ekskursijų metu stebimi paukščiai turėtų būti priskiriami „rasta žinomoje vietoje“ tipui, išskyrus tuos atvejus, kai turo dalyvis aptinka netikėtą rūšį ir pamato ją pirmiau nei gidas.

​Pavyzdys: turo dalyviams atvykus į žuvininkystės tvenkinius, gidas papasakoja, kad čia peri rudakakliai ir juodakakliai kragai. Greitai aptikęs rudakaklius, gidas juos parodo turo dalyviams ir vienas iš jų, stebėtojas A, įveda rūšį kaip rastą žinomoje vietoje. Juodakaklius kragus stebėtojas A pastebi pirmiau nei gidas, tačiau taip pat žymi kaip rastus žinomoje vietoje. Netikėtai stebėtojas A pamato pro šalį sklendžiantį juodąjį peslį, jį parodo kitiems turo dalyviams ir gidui, rūšį žymi kaip paties rastą.